 |
| Albinas Stadalninkas (1904-01-24 – 1968-09-23) |
Straipsnis Amerikos lietuvių spaudoje, Stamforde, JAV apie Albiną Stadalninką po jo mirties 1968-09-23.
A.A. Albinas Stadalninkas
Grįžęs į Lietuvą tuojau pradėjo dirbti Žemės banke kaip inkasų skyr. vedėjas. Nuo 1936 m. dirbo kaip vyr. buhalteris. Tose pareigose išbuvo ligi bolševikų invazijos. Be to, vakarais, dėstė anglų kalbą ir komercinę aritmetiką suaugusiųjų gimnazijoj Kaune. 1938 metais buvo išvykęs į Angliją pasitobulinti anglų kalbos.
Vienas po kito jau pasitraukia iš gyvenimo tie, kurie augo ir brendo Lietuvos nepriklausomybės saulėj. Š. m. rugsėjo 23 d. mirė Albinas Stadalninkas Stamforde, Conn., 64 metų amžiaus.
Albinas gimė 1904 m. sausio 24 d. Antupių km., Vilkaviškio apskr. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoj, kurią baigė 1925 m. Aukštuosius mokslus ėjo Austrijoje ir baigė garsiąją Hochschule fuer Welthandel 1928 m. diplomuoto ekonomisto laipsniu. Maždaug tuo pat laiku Vienoj mokėsi visa eilė jo draugų, k.t. a.a. Mikas Kaminskas, Vincas Balickas, einąs Lietuvos atstovo pareigas Londone, dr. Grigas Valančius, A. Varnas (jo švogeris), inž. Augustaitis ir eilė kitų. Mokyklos metu priklausė ateitininkams.
 |
| Straipsnis amerikos lietuvių spaudoje, Stamforde, JAV apie Albiną Stadalninką po jo mirties 1968-09-23. |
Apleidęs Lietuvą 1944 metais apsigyveno su šeima Kemptone, Vokietijoj. Čia dirbo UNRRA-oj ir buvo lietuvių, latvių ir estų stovyklų viršininkas.
Į Ameriką atvyko 1949 m. ir apsigyveno Stamforde, Conn. Pastaruoju metu tvarkė kelių firmų atskaitomybę. Dalyvavo BALFe ir liet. bendruomenėj. Išleido vaikus į mokslus. Duktė Nijolė Ulenienė dėsto kompoziciją muzikos mokykloj.
Per visą gyvenimą jautėsi sveikas ir niekad nesilankė pas gydytojus. Tik šių metų balandžio mėn. atsirado skausmai viduriuose ir nugaroj. Deja, nuodugnūs tyrimai ligoninėj nieko neparodė. Bet skausmai nemažėjo. Ir tik pripuolamai vienas daktaras pastebėjo guziuką ant kaklo. Tyrimai nustatė, kad tai piktybinis vėžys, pasklidęs po visą kūną.
Vaistais buvo sulaikytas vėžio plėtimasis. Albinas pradėjo jaustis geriau ir grįžo į darbą. Bet neilgam. Rugsėjo mėn. vėl pasikartojo skausmai. Ligonis pradėjo silpti. Gerai, kad neteko ilgiau pasikankinti. Dar penktadienį jautėsi pakenčiamai ir buvo darbe, o pirmadienį, rugsėjo 23 d., jau buvo miręs. Paliko didžiam skausme žmoną Valeriją (Varnaitę), dukterį Nijolę Ulėnienę, sūnų Romą, brolį inž. Vytautą ir visą eilę gerų draugų.
Albinas buvo kuklus, draugiškas ir ramaus būdo. Jis nieko neužgavo, nieko nenuskriaudė, niekad pikto žodžio nėra taręs. Dėl to jis mylėjo visus ir visi mylėjo jį.
Savo pasirinktoj atskaitomybės šakoj jis buvo gabus ir patyręs žinovas. Nors ir nebuvo agresyvus, bet kiti pastebėjo jo gabumus ir kėlė aukštyn. 1936 m. Lietuvos ūkio bankas (Vailokaičių) pakvietė Albiną vyriausiu buhalteriu. Albinas sumaniai tvarkė šią didelę finansinę sistemą su daugybe skyrių.
Albinas buvo aukštos doros ir teisingas žmogus. Blogam žmogui mirtis yra baisenybė. Bet teisingam žmogui mirtis nėra baisi. Ji tik atidaro duris į amžinają laimę.
Mykolas Angelas Buonarotti pasakė, kad mirtis ir meilė yra tie du sparnai, kurie nuneša gerą žmogų į dangų.
Į Ameriką atvyko 1949 m. ir apsigyveno Stamforde, Conn. Pastaruoju metu tvarkė kelių firmų atskaitomybę. Dalyvavo BALFe ir liet. bendruomenėj. Išleido vaikus į mokslus. Duktė Nijolė Ulenienė dėsto kompoziciją muzikos mokykloj.
Per visą gyvenimą jautėsi sveikas ir niekad nesilankė pas gydytojus. Tik šių metų balandžio mėn. atsirado skausmai viduriuose ir nugaroj. Deja, nuodugnūs tyrimai ligoninėj nieko neparodė. Bet skausmai nemažėjo. Ir tik pripuolamai vienas daktaras pastebėjo guziuką ant kaklo. Tyrimai nustatė, kad tai piktybinis vėžys, pasklidęs po visą kūną.
Vaistais buvo sulaikytas vėžio plėtimasis. Albinas pradėjo jaustis geriau ir grįžo į darbą. Bet neilgam. Rugsėjo mėn. vėl pasikartojo skausmai. Ligonis pradėjo silpti. Gerai, kad neteko ilgiau pasikankinti. Dar penktadienį jautėsi pakenčiamai ir buvo darbe, o pirmadienį, rugsėjo 23 d., jau buvo miręs. Paliko didžiam skausme žmoną Valeriją (Varnaitę), dukterį Nijolę Ulėnienę, sūnų Romą, brolį inž. Vytautą ir visą eilę gerų draugų.
Albinas buvo kuklus, draugiškas ir ramaus būdo. Jis nieko neužgavo, nieko nenuskriaudė, niekad pikto žodžio nėra taręs. Dėl to jis mylėjo visus ir visi mylėjo jį.
Savo pasirinktoj atskaitomybės šakoj jis buvo gabus ir patyręs žinovas. Nors ir nebuvo agresyvus, bet kiti pastebėjo jo gabumus ir kėlė aukštyn. 1936 m. Lietuvos ūkio bankas (Vailokaičių) pakvietė Albiną vyriausiu buhalteriu. Albinas sumaniai tvarkė šią didelę finansinę sistemą su daugybe skyrių.
Albinas buvo aukštos doros ir teisingas žmogus. Blogam žmogui mirtis yra baisenybė. Bet teisingam žmogui mirtis nėra baisi. Ji tik atidaro duris į amžinają laimę.
Mykolas Angelas Buonarotti pasakė, kad mirtis ir meilė yra tie du sparnai, kurie nuneša gerą žmogų į dangų.
Ineta, 2019-06-16
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą