VIDA (STADALNINKAITĖ) MONTVILIENĖ

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė prie savo namo,
savo mylimiausiame gėlių darželyje

Kai 2016 metais pradėjau rašyti savo giminės istoriją, negalvojau, kad po trijų metų neteksiu šios idėjos įkvėpėjos ir visų senų fotografijų, dokumentų ir daiktų saugotojos, mano mamos Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės.

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė gimė 1952 metų kovo 2 dieną. Mirė 2019 metų lapkričio 7 dieną.

VIDUTĖS VAIKYSTĖ

Vida Stadalninkaitė buvo ilgai lauktas antrasis vaikas šeimoje.

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė
su mamos Jadvygos siuvinėtu meškiuku

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė
su dviračiu Dzirmiškėse, Alytaus rajonas

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė pasakodavo, kad dar būdama maža mergaitė mamos darže buvo įsirengusi lauko altorėlį. Jame melsdavosi Marijai ir Jėzui. Altorėlis visada būdavo apsodintas arba papuoštas lauko gėlėmis.
Jos mama Jadvyga (Gerauskaitė) Stadalninkienė mėgdavo mums, anūkams, pasakoti istoriją apie mano senelį Juozą Stadalninką ir mano mamą Vidutę. Juozas Stadalninkas, būdamas eiguliu, organizuodavo jaunų eglynų atsodinimą, o mano mama, dar būdama maža mergaite, bet nuo pat mažumės jausdama potraukį augalams, vieną kartą buvo įsisukus į naujai atsodintą eglyną ir eglutes "persodino" aukštyn šaknimis.
Vida Stadalninkaitė mokėsi ir baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą. Jos mama Jadvyga išsaugojo kvietimą į atestatų įteikimą.

Kvietimas į Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės atestato įteikimą

1974 metų gruožio 28 dieną Vida Stadalninkaitė ištekėjo už Vytauto Montvilos ir tapo Vida Montviliene.

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės
ir Vytauto Montvilos vestuvės 1974-12-28,
Petkevičiaus g. (dabar Vilties g.) 4, Alytus

1976 metais Vida Montvilienė susilaukė dukters Inetos.

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė
1976 metais susilaukė dukters

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė nuo pat vaikystės turėjo savo mėgiamus užsiėmimus, kuriuos visą gvenimą puoselėjo. Ją visą gyvenimą lygėjo meilė gėlėms ir augalams, maisto gaminimas ir puošyba, mezgimas ir nėrimas, tikėjimas.

VIDOS AISTRA GĖLĖMS IR AUGALAMAS

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė beprotiškai mylėjo gėles ir augalus. Visą gyvenimą nuolatos turėjo ir puoselėjo daržą ir darželį. Visos gėlės ją taip pat mylėjo: visada pražysdavo bet kokia gėlė, visada prigydavo bet koks ūgliukas ar nuskinta šakelė. Jos gėlių darželiai traukdavo visų akį ir visada gaudavo begales komplimentų.

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės gėlių darželis

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės gėlių darželis

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės gėlių darželis

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės gėlių darželis
ir anūkas Martynas

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės gėlių darželis

VIDOS KULINARINIAI ŠEDEVRAI

Antroji Vidos aistra buvo vaišių gaminimas. Per bet kokias šventes kelias paras ruošdavo vaišes. Jos vaišės visada buvo ypatingos.

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė
ruošiasi savo vyro Vytauto Montvilos
55 metų jubiliejui 2004-03-09

Vidos Montvilienės ruoštas
18-kos metų gimtadienis dukrai

Vidos Montvilienės 45 metų jubiliejus.
Iš kairės: Vidos brolio anūkė Silvija,
Vidos brolis Algis Stadalninkas
ir Vidos anūkas Antanukas

Kai 2016 metais su mama Vida rinkome nuotraukas Giminės istorijai, klausiau pas ją: "Kodėl tu taip mėgsti ruošti vaišes, juk  pačių "balių" mėgėja nesi, kodėl tau taip patinka gaminti įvairius patiekalus ir juos puošti?"

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės Sviestinis Velykų avinėlis

Mama paaiškino: "tai atėjo iš mano mamos. Mūsų giminė visada buvo inteligentiška, darbšti, todėl ir visko turėjo. Karo metais dėl to buvo laikomi "buožėmis" ir vieni išvyko į užsienį, kitus išvežė, trečius nuteisė... Tavo senelis Juozas, mano tėtis, kalėjo 3 metus ir po to grįžo praradęs sveikatą. O mano mama Jadvyga, tavo senelė, visada stengėsi nepasiduoti sunkiais karo ir pokario, Sovietų sąjungos laikais, stengdavosi įrodyti, kad okupantai jų nepalaužė ir visoms šventėms ruošdavo patį gražiausią stalą, kokį tik buvo įmanoma paruošti. Taip iš senų laikų iki šių dienų atkeliavo Sviestinis Velykų avinėlis, Napoleono tortas, farširuota lydeka ir dar daug kitų skanėstų..."

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės Sviestinis Velykų avinėlis

Iš senelės ir prosenelės paveldėtos ir Velykinių margučių marginimo tradicijos. Vida kiekvienas Velykas pasitikdavo su gausybe gražiausių margučių.

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės Velykiniai margučiai

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės Velykiniai margučiai

 

VIDOS MEILĖ MARIJAI

Vida (Stadalninkaitė) Montvilienė priklausė Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios Gyvojo rožinio draugijai. Vida Montvilienė gražią maldos kampelio tradiciją parėmė iš savo senelės ir mamos. Abi buvo pamaldžios krikščionės, turėjusios namuose vietą, kur suklupdavo maldai ir atodūsiams sunkiausiais gyvenimo momentais. Mama išsaugojo ir perdavė man, jos dukrai, jai paliktą Marijos statulelę, prie kurios visada žydėdavo kambarinės ar lauko gėlės.

2014-11-22 Nr.1(6) Kaišiadorių vyskupijos
Gyvojo Rožinio draugijos leidinys

Vidos (Stadalninkaitės) Montvilienės
iš senelės ir mamos paveldėta Marija

Ineta, 2020-04-15